Pašventintas Šv. Jono bažnyčios kertinis akmuo

paspausti, kad padidinti vaizdąŠvenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines simboliškai pažymėta evangelikų liuteronų Šv. Jono Atminimo bažnyčios atstatymo darbų pradžia - toje vietoje, kur ji stovės, atidengtas kertinis akmuo, šalia jo įkasta atminimo kapsulė su istoriniu dokumentu joje.
Šventės dalyvius pasveikinęs kunigas Reinholdas Moras priminė, jog ne viskas yra sunaikinama: galima sugriauti bažnyčią, bet tikėjimo žmonių širdyse nesugriausi.
Jis prisiminė įvykį iš 1987 metų, kai tarnavo tarybinėje armijoje, ir atvykęs rusų generolas jį pasveikino lietuviškai bei pakvietė asmeniniam pokalbiui. Generolas pasakė, kad jis vienas pirmųjų su Raudonąja armija įžengė į Klaipėdą ir Šv. Jono bažnyčioje pamatė dvi skulptūras. Mozės skulptūra buvo sudaužyta, tačiau Kristaus skulptūra buvo likusi sveika. Generolas išsitarė: "Tai man priminė, jog Kristus prisikėlė, jis nugalėjo."
paspausti, kad padidinti vaizdąTai kunigui R. Morui suteikė viltį, kad atkursime miesto istoriją, karta iš kartos girdės Dievo žodį, o galbūt ir tie, kurie ne kūrė, bet griovė, ateis į atstatytą bažnyčią supratę, kas yra meilė ir kur jos ieškoti.
1696-aisiais miestelėnai pradėjo statyti bažnyčią Turgaus gatvės gale. 1854 metais šiuos Dievo namus suniokojo didysis Klaipėdos gaisras, ir miestelėnų pastangomis jie buvo atstatyti 1858 metais - su 75 metrų aukščio bokštu. Ši bažnyčia buvo viena seniausių vakarų krikščionių bažnyčių dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčios pastatas nestipriai nukentėjo, tačiau pokariu buvo sulygintas su žeme.
Buvo giedamos giesmės, ir šalia kertinio akmens užkasta kapsulė su istoriniu dokumentu: su aktu, kuriame kreiptasi į ateities kartas, projekto rėmėjų pavardėmis, abiejų miesto dienraščių rugpjūčio 1 dienos numeriais ir aukso gabalėliu.
paspausti, kad padidinti vaizdąViliamasis, kad šv. Jono bažnyčia (projekto autorė vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė) turėtų iškilti po kelerių metų. Kai ji bus pastatyta, čia bus perlaidoti dar 2006 metais šalia Danės - kur nuo XVI amžiaus pabaigos iki 1706-ųjų stovėjo pirmasis šv. Jono bažnyčios pastatas - rasti 172 iškilių klaipėdiečių palaikai.
Iki šiol šie palaikai buvo saugomi Klaipėdos universiteto pagalbinėse patalpose. Prieš porą savaičių jie be didelių iškilmių, pašventinus dviems liuteronų kunigams, buvo perkelti į Jono kalnelio požemius.
"Ilgai ieškojome tinkamos vietos palaikams, ir dabar jie laikinai bus saugomi Jono kalnelio požemiuose, vėliau bus visam laikui priglausti atstatytos šv. Jono bažnyčios šventoriuje", - sakė Jurgis Aušra, kuris rūpinasi bažnyčios atstatymo reikalais.
Jis sakė, jog buvo sukalti ir sunumeruoti karstai visiems 172 velioniams, Jono kalnelio požemiuose įrengta graži kripta su stipriu užraktu. O pastačius bažnyčią palaikai bus palaidoti per 100 metrų nuo jų radimo vietos.

RUGPJŪČIO 01 dieną - šv. Jono bažnyčios kertinio akmens padėjimo šventė!

2012 metų rugpjūčio 1 – 5 dienomis Klaipėda minės miesto įkūrimo 760 metų istorinę sukaktį.

Miesto 760 metų jubiliejaus minėjimo pirmą dieną šv.Jono bažnyčios kertinio akmens padėjimo šventė, kurioje dalyvaus garbingi svečiai iš Klaipėdos Merijos, Vilniaus, Vokietijos.

Kviečiame visus 14.00 val. į šventę, kurioje visų Jūsų ir mūsų pastangomis padėsime kertinį bažnyčios akmenį.

Laukiame idėjų, nuomonių, kaip geriausiai galime pažymėti šią šventę. Rašykite info@svjono.lt.


Sveiki apsilankę šv. Jono bažnyčios atstatymo Klaipėdoje svetainėje



Ji skirta supažindinti visuomenę su šv. Jono bažnyčios atstatymu.

Čia rasite istorinę informaciją apie neseniai dar Klaipėdos centrą puošusią bažnyčią, jos istoriją ir dabartinio atstatymo aktualijas.

Labai kviečiame mums parašyti ir išsakyti savo nuomonę, o me pažadame Jūsų nuomonę paskelbti susipažinimui visiems.

Prisidėkime kartu prie gražios iniciatyvos ir atstatykime praeities grožį.


šv. Jono bažnyčia:


  • įkurta apie 1258 metus prie Danės upės vagų atsišakojimo;
  • 1696-1706 m. pastatyta turgaus g. gale (bažnyčios bokšto aukštis - 39 m);
  • po 1854 m. gaisro atstatyta miestelėnų pastangomis 1856-1858 m. (bažnyčios bokšto aukštis - 75 m);
  • apgriauta Antrojo pasaulinio karo metais, pokario laikotarpiu visiškai nugriauta;

šiuo metu tik gyvatvorė žymi Bažnyčios kontūrą.


Buvusi šv. Jono bažnyčia - viena seniausių vakarų kriščionių bažnyčių dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Senosios bažnyčios vietoje vyksta ir dabar ekumeninės pamaldos, krikščioniškų giesmių šventės. Visi jaučiame šios vietos dvasią, kuri vienybei ir rimčiai, kaip ir kadaise buvusioje Bažnyčioje.

Švento Jono bažnyčia išskirtinė dvasiniu, istoriniu ir architektūriniu požiūriu. Tai - buvusi iškiliausia bažnyčia Klaipėdoje.

Šiandien istorinės aplinkybės yra palankios bažnyčios atstatymo vizijai įgyvendinti. Jau parengtas ir naujos bažnyčios projektas.

Atstatyta šv. Jono bažnyčia būtų autentiškas istorinės praeities ženklas, kuris radytų šios kartos pastangas pratęsti gilias šišioniškių tradicijas.

Iškili, grakštaus silueto bažnyčia turėtų sugrąžinti senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį. Bažnyčia planuojama pritaikyti parapijos ir miestelėnų poreikiams - numatyta įrengti erdvias patalpas, o pastato dvasia suteiks kamerinės muzikos bei meninio žodžio renginiams dvasingumo ir gerumo.

Atstatyta bažnyčia turėtų tapti svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru, nes joje bus įprasmintas visas šio miesto ir krašto dvasinis paveldas.

Dėkojame aukotojams

Širdingai dėkojame visiems jau paaukojusiems bažnyčios atstatymui.

Kviečiame, kaip ir praėjusias metais, aktyviai prisidėti prie bažnyčios atstatymo rėmimo pervedant 2% Jūsų mokesčio paramai bažnyčios atstatymo fondui. Rekvizitai nurodyti žemiau arba parašykite mums elektroniniu laišku. Primena, kad ši parama Jums nieko nekainuoja, o Jūsų indėlis į Bažnyčios atstaymą yra didžiulis.

Paramos gavėjas:
Klaipėdos m. evangelikų liuteronų parapija
Pylimo g. 2, Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav.
Juridinio asmens kodas                191827719



Norime informuoti, kad 2009 metais į atstatymo fondą buvo pervesta apie 15'000 litų (ataskaitą pateiksime artimiausiu metu). Šie pinigai nebuvo išleisti, nei vieno lito ir yra kaupiami statybai ir projektavimui.

Labai širdingai norime padėkoti visiems aukotojams. Norėtume paskelbti visų geradarių vardus ir šioje svetainėje, tačiau pagal LR galiojančius įstatymus paramos gavėjas neturi teisės gauti informacijos apie asmenis, kurie pervedai jai lėšas. Todėl labai prašome mums parašyti, kad galėtume Jus įtraukti į aukotojų sąrašą. Valstybinė Mokesčių Inspekcija išduoda pažymas apie pervestą paramą, kai jos paprašo pats aukotojas.

Iš istorijos

paspausti, kad padidinti vaizdą1258 m. Klaipėdoje buvo 2 parapijos: miestiečiams vokiečiams (vėliau - Jono) ir apylinkės lietuviams - Mykolo. Už lietuvių bažnyčios augo dvylika beržų, simbolizavusių 12 apaštalų. Turistams buvo rekomenduojama čia apsilankyti ir paklausyti giedamų giesmių..

Įkurta XIII a., kai pilies kaimynystėje pradėjo burtis amatininkai ir pirkliai. Bažnyčia greičiausiai pastatyta pilies prieigose apie 1258 m., o vėliau perkelta į rytinę salos dalį. Per 1540 m. gaisrą ji nudegė, bet netrukus atstatyta. Toji nebuvo patvari: 1630 m. minima, kad jos vietoje pastatyti nauji maldos namai ir jiems taip pat suteiktas Jono evangelisto vardas. Nuo to laiko visos paskesnės bažnyčios, skirtos miestiečiams, vadintos Šv. Jono vardu.

1678 m. gaisras vėl sunaikino miestiečių maldos namus. Kur po to laikytos pamaldos, nežinia, nes nauja bažnyčia išmūryta tik 1696-1706 m. jau kitoje vietoje – Turgaus gatvės gale. Ji buvo trinavė, 123 pėdų ilgio, 70 pločio. Bokštas pristatytas vėliau. Pastarajam numatytos bent kelios funkcijos: įmontuotas angliškas laikrodis miestiečiams rodė laiką, mušė valandas, juo, kaip stebėjimo aikštele, naudojosi gaisrininkai (aukštis 195 pėdos), viršūnėje įkeltas burlaivio formos vėjarodis liudijo vėjų kryptį. Tačiau svarbiausia – bokštas buvo iš toliausiai matomas orientyras žvejams ir į Klaipėdos uostą plaukiantiems prekeiviams. Kai 1802 m. įsisiautėjusi audra bokštą apgadino, uosto valdyba nedelsdama skyrė pinigų jo remontui. Bažnyčios interjere dominavo paauksuotas altorius, iš senųjų maldos namų perneštais medžio ornamentais puošta sakykla, keli vertingi paveikslai, tarp jų – klaipėdiečio istoriko, etnografo M. Praetorijaus portretas.

Per didįjį 1854 m. gaisrą bažnyčia labai nukentėjo – sudegė stogas, perdengimai, lubos. Minimaliai pagal architekto A. Stülerio projektą atstatyta per trejus metus, tačiau baigiamieji darbai užsitęsė visą dešimtmetį. Po jų statinys liko trinavis, turėjo nedidelę apsidę. Vėliau šoniniai fasadai papuošti trikampiais frontonais (po penkis iš abiejų pusių), piliastrais – mažais bokšteliais. Bokštas, “išaugintas” iki 75 m aukščio, tapo pagrindiniu ir dominuojančiu miesto vertikaliu akcentu.Čia įkelti trys varpai, vėl įrengtas laikrodis, o vakarinėje plokštumoje virš durų pritvirtintas terakotinis Klaipėdoje gimusio XVII a. poeto S. Dacho bareljefas. Kaip ir fasadai, bokštas papuoštas dar aštuoniais smailiais bokšteliais. Tokiu būdu romaninio stiliaus maldos namai įgijo tipiškų neogotikos elementų.

Būtina pastebėti, jog įspūdingus maldos namus miestiečiams pasistatydinti padėjo pats Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV. Mat jis, dar vaikas būdamas, Klaipėdoje, kai ši netikėtai tapo Prūsijos valstybės sostine, išgyveno visus 1807 metus. Bažnyčią 1857 m. pašventinus, padovanojo jai vertingą dailininko A. Bouterwecko paveikslą “Kristus alyvų sodely”. Savo ruožtu statybininkai Magistrato nutarimu jos viduje, prie kolonos, pritvirtino lentelę su įrašu, bylojančiu, kad čia, Klaipėdoje, sunkiuoju laikotarpiu karališkoji šeima prieglobstį surado. Tiek paveikslas, tiek lentelė kabėjo iki pat 1945 m. pradžios.

Bažnyčios vidaus erdvę dalijo kolonos, sakyklą ir altorių puošė skulptoriaus Alberti sukurtos Kristaus ir Mozės statulos. Vargonuota galingais Bucholzo firmos vargonais. Pamaldos čia laikytos tik vokiečių kalba.

Iš parapijoje dirbusių kunigų minėtini Johannas Paulis ir Wilhelmas Wilckė. Pirmasis 1712 m. Frankfurte prie Oderio įgijo teologijos daktaro laipsnį, buvo kviečiamas profesoriauti Karaliaučiaus universitete, bet pasirinko Klaipėdą, čia 1713 m. buvo paskirtas vyriausiuoju kunigu ir dirbo iki 1741 m. Paskelbė mokslinių darbų, išrinktas Berlyno Mokslų Akademijos nariu. Antrasis, W. Wilckė, filosofijos daktaro laipsnį įgijo Vitenberge. Ir jis panoro kunigauti Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje. 1709-1745 m. gyvendamas uostamiestyje, tapo garsiu asmeniu, valdė Dumpių ir Didžiojo Tauralaukio dvarus.

1923 m. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos Respublikos dalis. Šių maldos namų dvasininkai tai laikė didele istorijos neteisybe, jie ir toliau teigė priklausantys vieningajai Vokietijos Bažnyčiai. Tad vengė bet ką keisti, permainų nematyti. Vis dėlto šiuo laikotarpiu kelissyk 7 Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko kariams evangelikams bei miestiečiams laikytos lietuviškos pamaldos. Tik tiek… Tarpukario metais šioje bažnyčioje kunigavo Klaipėdos krašto Generaliniai superintendantai F. Gregoras bei jį vėliau pakeitęs O. Obereigneris, pronacistine veikla pagarsėjęs T. Sassas, dvasininkai E. Körneris, E. Ribaitis, O. Leitneris, E. Rie deselis, A. Blaesneris. Parapija priskaičiavo apie 17 000 narių.

Bendruomenės veikla staigiai nutrūko 1944 m. rudenį. Apie paskutiniąsias pamaldas pasakoja jos kunigas O. Obereigneris:

"Neužmirštamas mūsų paskutinysis sekmadienis Klaipėdoje – 1944 m. spalio 8 d. Vyrų mieste nedaug bebuvo likę, moterų – vos viena kita, netrūko tik įvairių kariuomenės rūšių dalinių. Kaimiškųjų parapijų kolegos su savo parapijiečiais jau buvo pasitraukę.<…> Paskutiniosios pamaldos Šv. Jono bažnyčioje buvo numatytos su Šventa Vakariene. Buvau įsitikinęs, kad šiandien arba rytoj prie vartų stovįs priešas kils į paskutinįjį miesto šturmą. Kai viskas buvo jau paruošta išvykimui, tie, kurie dar galėjo varpų kvietimą išgirsti ir tarnyba leido, pajuto šauksmą dalyvauti atsisveikinimo pamaldose. Dar niekad su tokiu meldimu, su tokiu širdingu tikėjimu nebuvo giedota “Didžiausiojoj bėdoj šaukiuosi Tavęsp, o Viešpatie, išgirsk mano maldą”, kaip tą kartą.<…>
Kad netaptume priešo lėktuvų antskrydžio taikiniu, išplaukti turėjome tik pradėjus temti. Niekas mūsų nedrįso kalbėtis degančio miesto akivaizdoje. Jono bažnyčia degė kaip fakelas, ir jo šviesa mus dar ilgai lydėjo."
paspausti, kad padidinti vaizdą
paspausti, kad padidinti vaizdą
paspausti, kad padidinti vaizdą

Gaukite naujienas e-paštu:
Taigi imk mano ranką ir vesk mane,
Kol amžius čia patenka ir danguje.
Viens eiti nenorėčiau ir nei žingsnį,
Kur Tu eini, vis eičiau su Tavimi...

Atstatymo Garbės kuratorius

Klaipėdos Meras p. Vytautas Grubliauskas

Brangūs klaipėdiškiai ir klaipėdiečiai! Garbūs lietuvninkai ir lietuviai! Gerbiami vokiečiai ir kitų tautybių atstovai! Ištikimi Klaipėdos mylėtojai! Kviečiame visus Klaipėdą mylinčius žmones susitelkti ir ir palaikyti Klaipėdos Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo iniciatyvą.

Dabar aukas atstatymui galima paaukoti ir telefonu:

8-800-80010 - auka 10 Lt
8-900-70005 - auka 5 Lt
Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčia.

parašykite mums savo nuomonę:

Kviečiame

Kviečiame į kunigo doc. dr. Dariaus Petkūno knygos "Rytų Prūsijos liuteronų liturginėtradicija ir lietuviškoji jos raiška nuo Reformacijos iki Donelaičio laikų agendų" sutiktuves, kurios įvyks 2013 m. vasario 16 d. Pradžia - 14.00 val. Klaipėdos liuteronų bažnyčioje, Pylimo g. 2.

Tą patį šventinį Vasario 16-osios šeštatienį Klaipėdos parapijoje vyks ir LELB suaugusiųjų teologinio švietimo seminaras, kurio pradžia - 10.00 val.
www.velb.lt/renginiai/suaugusij-teologinio-vietimo-seminaras-klaipdoje


Copyright © 2013. All rights reserved.paspauskite čia, kad užsisakyti RSS srautąContact the author at info@svjono.lt