Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Ar žinote, kodėl Klaipėdai svarbi Šv. Jono bažnyčia?

 

Šv. Jono bažnyčia, kaip pastatas, religinis centras ir atminties vieta, įkūnija savyje dvasinę miesto istorijos katedrą. Ikikarinę Klaipėdą puošė bažnyčių bokštai, pokarinę – kaminai. Gal todėl taip nelengva atsikratyti industrinio miesto įvaizdžio. Bažnyčios atkūrimas kalbėtų apie mus, esamus miesto gyventojus, mūsų urbanistinį išprusimą ir pastangas grąžinti moralinę skolą senajam miestui ir jo žmonėms.

 

Kiekvienas žmogus į šį klausimą, kuo svarbi Šv. Jono bažnyčia, atsakytų savaip ir, tiesą sakant, visai gali būti, kad rastumėme žmonių, kuriems šios bažnyčios egzistavimas apskritai nei įdomus, nei vertingas. Tačiau leiskite išdėstyti argumentus, kodėl Klaipėdos miestui šios bažnyčios atstatymas galėtų būti svarbus.

 

Kai kas šią vietą ir dabar vadina miesto širdimi. Kol kas šioje miesto kūno vietoje žiojėja tuštuma, bet ir ji traukia žmones, norinčius išgirsti miesto, kuris buvo sugriautas per karą, aidą. Kaip žmogus ieško savo šaknų, taip ir klaipėdiečiai bando atrasti savo miesto pamatus. Jei pasiseks, suręs ant jų atminties buveinę.

 

Šv. Jono bažnyčios atkūrimas byloja apie miesto priklausymą Vakarų krikščioniškajai civilizacijai, protestantiškos kultūros svarbą Klaipėdos ir šio krašto identitetui. Bažnyčios atkūrimas kalbėtų ir apie mus, esamus miesto gyventojus, Klaipėdą šimtmečius kūrusioms žmonių kartoms.

 

Šv. Jono bažnyčia grąžintų senamiesčiui kultūrinio ir dvasinio centro pojūtį, taptų miestiečių ir turistų traukos centru. Grakštaus silueto bažnyčia atkurtų vieną ryškiausių senojo miesto veido bruožų – vertikalią dominantę, kylančią virš raudonų senamiesčio stogų. Grąžintų vizualų Klaipėdos ir Kretingos ryšį, susijusį Struvės geodeziniu lanku, kuriam suteiktas UNESCO pasaulio paveldo paminklas.

 

Ikikarinę Klaipėdą puošė bažnyčių bokštai, pokarinę – kaminai. Gal todėl taip nelengva atsikratyti industrinio miesto įvaizdžio ir sudominti tuo, kas, regis, taip akivaizdu ir vertinga. Europoje sunkiai rasime kraštą, kuris, kad ir sugriautas per karą, nebūtų prikėlęs savųjų bažnyčių smailių.

 

Šv. Jono bažnyčia taps blėstančios atminties saugykla, senųjų klaipėdiečių nekropoliu, drauge gyvybės, meno ir kultūros centru, bendruomenės susitikimų erdve. Bažnyčios bokštas leistų pamatyti miestą ikikariniu rakursu.