Kodėl bažnyčia buvo sunaikinta?

Trumpiausias atsakymas – karas. Visa kita – aplinkybės. Svarbiausios jų buvo net kelios. 1944 m. iš miesto į Vokietijos gilumą buvo evakuoti ankstesnieji gyventojai, kuriems tai rūpėjo; dauguma jų po karo čia negrįžo. Pasikeitė santykis į nuosavybę. Nebeliko teisės aktais apsaugotos institucijos – Prūsijos evangelikų bažnyčios ir „jos“ turto. Destruktyvus poveikis pastatams tęsėsi ir pokariu –visus metus ar net ilgiau po karo bažnyčių griuvėsiai Klaipėdoje tiesiog „dūlėjo“ apleisti, veikiami oro sąlygų etc., žmonės ir įstaigų darbuotojai ten eidavo paieškoti plytų ir t.t.; Atkreiptina, kad su naująja santvarka atėjo kiti nuosavybės ir teisiniai santykiai, bet naujosios santvarkos sąlygomis net gūdžiu sovietmečiu religinės bendruomenės buvo toleruojamos (jeigu tik jos „paklusdavo“). Tiesa, liuteronai Klaipėdoje tą padarė per vėlai, tad ir jokio turto oficialiai į savo bendruomenės rankas jie gauti negalėjo. Šv. Jono bažnyčia būtų pirmoji atstatyta bažnyčia iš Klaipėdoje Antrojo pasaulinio karo metais sugriautų maldos namų. 

Pirmiausiai būtų galima matyti, jog Klaipėdos bažnyčių likimą nulėmė karo taktika. Aukščiausi miesto pastatai puolančiai sovietų armijai buvo geriausiai matomi miesto fone ir drauge kėlė pavojų, nes bažnyčių bokštai galėjo tarnauti miesto gynėjams. Tačiau kiek per 1944–1945 metus buvo suniokotos Šv. Jono ir kitos iki šių dienų neišlikusios Klaipėdos bažnyčios, nėra aišku. Žinomas vienas Alberto Juškos knygoje „Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI–XX amžiuje“ liudijimas, kur cituojamas Šv. Jono bažnyčios kunigo Otto Obereignerio atsiminimas apie paskutines 1944 m. spalio 8 d. laikytas šventosios mišios ir kitą dieną išplaukus (evakuojantis) iš miesto regėtą vaizdą. Jame aprašomos paskutinės 1944 m. spalio 8 d. laikytos šventosios mišios.

Pasibaigus kariniams veiksmams, naujieji miesto šeimininkai – sovietinė valdžia – nebuvo nusiteikusi išsaugoti apgriautus maldos namus. Apleista bažnyčia greičiausiai dar kurį laiką stovėjo apdegusiomis sienomis. Iki 1947-ųjų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas, o teritorija išvalyta. Buvusiose parapijai skirtose patalpose buvo įkurtas vaikų darželis. Vėliau veikė Liaudies ūkio pasiekimų paroda, Klaipėdos kraštotyros muziejaus Liaudies meno skyrius. 1963 metais bažnyčios sklype pastatyti mediniai barakai, kuriuose veikė universalinė parduotuvė, baldų komisas, o greta – viešasis tualetas.

Šv. Jono bažnyčia būtų pirmoji iš sugriautų Antrojo pasaulinio karo metais atstatyta bažnyčia Klaipėdoje.

Bažnyčios griuvėsiai po Antrojo pasaulinio karo. Apie 1945 m. Nežinomo autoriaus nuotrauka. Gauta iš Jono Narmonto. ©  Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Ikonografijos rinkinys.

Šv. Jono bažnyčios liekanos iš dešinės nuo Parapijos namų {Trümmerreste der St. Johanniskirche, rechts Gemeindehaus]. Apie 1945–1970 m. Nežinomo autoriaus nuotrauka. © Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, AdM [​Die Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.v.] archyvas.

Kažkada čia stovėjo Šv. Jono bažnyčia. Tolumoje Pelenynas. (Hier stand die St. Johanniskirche. Im Hintergrund der Aschhof]. Apie 1950–1960 m. Nežinomo autoriaus nuotrauka. © Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, AdM [​Die Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.v.] archyvas.