SPECIALUS LEIDINYS‘2024
Šv. Jono bažnyčios atstatymas. Miestui ir bendruomenei. Sud. Raimonda Nabažaitė. Klaipėda: Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas, 2024.
Tiražas 500 egz. Spausdino S. Jokužio leidykla-spaustuvė, Nemuno g. 139, 93262 Klaipėda
Galima įsigyti: Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pylimo g. 2a) arba ekspozicijos „Guten Tag“ erdvėje (sezono metu). Plačiau apie leidinį ...
Daugiau publikacijų apie Šv. Jono bažnyčią rasite:
Pirmasis išsamus Klaipėdos Vokiečių liuteronų bažnyčios aprašymas pasirodė XVIII a. 3-iajame dešimtmetyje, praėjus maždaug dvidešimčiai metų po josios pastatymo. Jį pateikė šios bažnyčios vargonininkas (nuo 1703 m.), vėliau Laukininkų bažnyčios diakonas (nuo 1723 m.) Georgas Reimeris (m. 1727) savo apybraižoje „Merckwürdigkeiten der Stadt und Festung Memel“, kuri paskelbta leidinyje „Erleutertes Preußen oder Auserlesene Anmerckungen“ (1726/1728).
Vokiečių istorikas Johannesas Sembritzkis (1856–1919) minėjo Šv. Jono bažnyčią ir jos pirmtakę Vokiečių liuteronų bažnyčią keliuose savo veikaluose: „Geschichte der Königlich Preussischen See- und Handelsstadt Memel“ (1900/1926, liet. „Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija“, išversta į lietuvių kalbą 2002), „Memel im neunzehnten Jahrhundert“ (1902, liet. „Klaipėda XIX amžiuje“, išversta į lietuvių kalba 2004), „Genealogische Nachrichten gewonnen auf Grund der Kirchenbücher-Forschung. Adel und Bürgerstand in und um Memel“ (1901, tęsinys 1905, liet. „Genealoginės žinios, surinktos tyrinėjant Bažnyčios knygas. Kilmingųjų ir miestiečių luomas Klaipėdoje ir jos apylinkėse“, lietuvių kalba 2002).
XIX a. pabaigoje Šv. Jono bažnyčią trumpai aprašė Rytprūsių evangelikų kunigas Agathonas Harnochas (1837–1905) savo knygoje „Chronik und Statistik der evangelischen Kirchen in den Provinzen Ost- und Westpreußen“ (1890, liet. „Rytų ir Vakarų Prūsijos provincijų evangelikų bažnyčių kronika ir statistika“) bei vokiečių architektas, meno istorikas, paminklosaugininkas Adolfas Boetticheris (1842–1901) savo daugiatomiame veikale „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreußen“ (1895, 5-asis tomas, liet. „Rytų Prūsijos provincijos statybos ir meno paminklai“).
Klaipėdos krašto vokiečių laikraštyje „Memeler Dampfboot“ (liet. „Klaipėdos garlaivis“), leistame Klaipėdoje 1849–1944 m., irgi pasirodė kelios publikacijos apie Šv. Jono bažnyčią. Šiame periodiniame leidinyje bažnyčios istoriją ir einamuosius reikalus nušvietė kunigas Carlas Emilis Eduardas Reinertas („Zur Geschichte der deutschen Lutherschen Kirche in Memel“, 1857-09-14/16), kunigas Ottas Leitneris („Die neuen Glocken der Johanniskirche“, 1931-10-21; „Glockenweiche der St. Johanniskirche“, 1931-10-27), Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos narys kunigas Hugas Augustas Voldemaras Reidys („675 Jahre St. Johanniskirche und Jakobuskirche“, 1933-07-28). Be to, laikraštyje buvo išspausdinta nemažai žinučių apie tuo metu Šv. Jono bažnyčioje vykusius šventiškus renginius bei jos vidaus atnaujinimo ir išorės remonto darbus („Gesänge bei Einweihung der Orgel der St. Johanniskirche“, 1857-12-18“; „Einbau einer neuen Heizanlage in die Johanniskirche“, 1925-10-29; „Die neue Heizung in der Johanniskirche“, „Das Kirchenkonzert in der St. Johanniskirche“, 1925-11-08; „Ausbesserungsarbeiten an der Johanniskirche und dem Gemeindehaus“, 1927-11-22; „Der Mann, der an dem Turmkreuz der Johanniskirche hängt: Reparaturarbeiten in 76 Metern Höhe“, 1935-07-02).
Kitas periodinis leidinys – Klaipėdos krašto lietuvių laikraštis „Lietuwißka Ceitunga“, leistas Klaipėdoje 1877–1940 m., taip pat skelbė naujienas apie Šv. Jono bažnyčią liečiančius įvykius (bažnyčios pašventinimo 200 metų sukaktis, 1906-01-19; Šv. Jono parapijos įkūrimo 650-mečio šventė, 1908-08-04; bažnyčios vargonų ir varpų būklė, 1912-09-20; naujųjų bažnyčios vargonų šventinimas, 1914-04-07; didžiojo bažnyčios varpo nuėmimas ir panaudojimas (perliejimas) Pirmojo pasaulinio karo pramonės reikmėms, 1917-06-21).
Lietuvių menotyrininkas, architektūros istorikas Jonas Tatoris (1925–2004) aptarė Šv. Jono bažnyčią architektūriniu-menotyriniu aspektu savo knygoje „Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (1994). Mažosios Lietuvos tyrinėtojas Albertas Juška (1931–2014) apibendrino Šv. Jono bažnyčios istoriją savo veikale „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje“ (1997).
Dabartiniai istorikai taip pat tęsia tyrinėjimus, Šv. Jono bažnyčios tiriamąją medžiagą pristatydami platesniame kontekste. Istorikas Vasilijus Safronovas publikacijoje “Buvusios bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24, istorinis tyrimas“ apibendrino istorinius duomenis apie bažnyčią (pasirodė leidinyje „Klaipėdos architektūra, nr. 18. Klaipėda, 2019, p. 18–27). Esminius Šv. Jono bažnyčios istorijos aspektus, aptartus minėtoje mokslinėje apybraižoje, autorius pateikė ir savo šiuolaikiškai parengtoje knygoje „Klaipėdos miesto istorija“ (2022). Istorikė Milda Kontrimė analizavo demografinius pokyčius Klaipėdos Šv. Jono (buv. Vokiečių liuteronų) parapijoje XVIII a. pradžioje, remdamasi šios parapijos krikšto ir mirties (laidojimo) metrikų knygų įrašais, savo straipsnyje „Bažnytinių metrikų knygų (pa)nauda istorinės demografijos tyrimuose: 1709–1711 metų maro epidemijos Klaipėdos Šv. Jono parapijoje atvejis“, kuris publikuotas mokslo žurnale „Darbai ir dienos“ (2019).
Archeologiniu aspektu Šv. Jono bažnyčią 1995–1996 m. tyrinėjęs Raimondas Sprainaitis atliktus tyrinėjimus „Žvalgomieji tyrimai Klaipėdos senamiestyje, Šv. Jono bažnyčios vietoje“ publikavo leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje (1997)“. Archeologas Vladas Žulkus apibendrinantį požiūrį apie Klaipėdos bažnyčias, jų tarpe ir Šv. Jono bažnyčią, pateikė monografijos „Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija. Vilnius, 2002“ skyriuje. Archeologė Raimonda Nabažaitė aptarė miesto vokiečiams liuteronams skirtos bažnyčios vietos kaitą ir tai lėmusius karinius gynybinius veiksnius savo straipsnyje „The Travelling Church” of Klaipėda Town, Lithuania [in the Historical and Archaeological Contexts]“, kuris paskelbtas leidinyje „Sacred Monuments and Practices in the Baltic Sea Region: New Visits to Old Churches“ (2017). 2020–2022 m. pradėjus Raimondai Nabažaitei vykdyti sistemingus archeologinius tyrimus Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo poreikiams, jų pagrindu pasirodė trys publikacijos „Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje tyrimai“ (2020, kartu su bendraautore Monika Rapkevičiūte); „Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje palaidojimai ir ankstesnis užstatymas“ (2021); „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios vietos XVI–XIX a. užstatymas“ (2022)“ leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Pirmas specialus leidinys „Šv. Jono bažnyčios atstatymas. Miestui ir bendruomenei (sud. Raimonda Nabažaitė, 2024, leidėjas: Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas) išleistas plačiajai visuomenei, atstatymo projekto sklaidai. Jame apibendrinti svarbiausi su Šv. Jono bažnyčios atstatymu susiję istoriniai faktai, naujausia archeologinė medžiaga, projektavimo etapai